måndag 15 oktober 2018 kl. 23:11 v. 42

15 okt. 20.30:

Höjd beredskap 3

16 okt. 4.30, 12.30: Repris


14 Okt. 16.00:
Markestads missionshus

10 Nov. 16.00 och 18.00:
Equmeniakyrkan Nybro


Bibelns budskap

Ladda ner som PDF!


Midnattstid

Ladda ner som PDF!


Aktuell bok


Dags att ta vakna upp


Aktuell bok

Läs mer!


Beteja pėr Jeruzalem dhe nė Malin e Tempullit - Holger Nilsson

Beteja pėr Jeruzalem dhe nė Malin e Tempullit - Holger Nilsson


Publikuar shtator 2005


"Jerusalem, nė qytetin qė Zoti e ka zgjedhur midis gjithė fiseve tė Izraelit, pėr tė vėnė emrin e tij." 1 Kron. 12: 13

Pasi qė Izraeli tė lėnė Gazėn me palestinezėt ngre zėrin e tij pėr tė luftuar pėr nė qėllimet e reja. Ne kemi njohur gjatė se ajo me tė vėrtetė ėshtė Jeruzalemi, qė ėshtė objektivi kryesor. Kjo ka dalė nė pasqyrat e ndryshme gjatė periudhės kohore dhe duket ende.
Ne mund tė pėr shembull tė riprodhuar atė qė kryeministri palestinez ministri i Ahmed Queri tha menjėherė pas evakuimit tė Rripit tė Gazės nė gusht: "Beteja pėr Jeruzalemit ka filluar, dhe kjo ėshtė njė luftė e rrezikshme."
Dikush mund tė pyesė se pse Jerusalemi ėshtė njė ndryshim i tillė tė madh? Nė qoftė se ne jemi pėr t'iu pėrgjigjur kėsaj pyetjeje, ne duhet tė kuptojmė dimensionin shpirtėror qė ėshtė i pėrfshirė nė kėtė. Kur ne ja nė planin e Perėndisė, ne kemi marrė njė perspektivė mė tė gjerė nė atė qė po ndodh nė kohėn tonė. Ėshtė ky realitet frymėror vjen nė foto pėr ne qė tė jetė nė gjendje pėr tė marrė njė kuptim tė plotė tė ngjarjeve tė ditės.
Nėse kthehemi sa mė shumė nė kohė sa 950 f. Kr, ne jemi nė kohėn e pėrkushtimit tė Tempullit tė parė nė Jeruzalem e Salomonit. Ne mund tė lexoni pėr kėtė inaugurim nė 1 Mbretėrve. 8: 10-13:"Por, ndėrsa priftėrinjtė po dilte nga tempulli, u takua me shtėpinė e Zotit cloud, priftėrinjtė e hir tė cloud nuk mundėn tė qėndrojnė pėr tė shėrbyer, sepse lavdia e Zotit mbushte shtėpinė e Salomonit Zoti tha:". Zoti ka thėnė se do tė banojė nė njė re tė dendur. unė kam ndėrtuar njė tempull madhėshtor pėr ju, njė vend pėr ju qė tė banosh pėr gjithnjė ".


Njė foto e se si ėshtė menduar tė jetė tempulli i parė nė mėnyrė jashtė.

Lavdia e Perėndisė mbushnin tempullin dhe kjo ėshtė pėrmendur si njė tempull pėr Zotin. Kjo ėshtė vetėm njė nga pasazhet ku ne mund tė shohim se si Perėndia nė mėnyrė tė veēantė lidhur nė Jeruzalem. Tashmė nė 5 Ex. 00:11, ne mund tė shohim se Perėndia duhet tė zgjidhni njė vend "pėr tė ruajtur emrin e tij."
Jeruzalemi ėshtė kėshtu qyteti qė vetė Zoti ka zgjedhur. Nga ky kėndvėshtrim, nuk ėshtė ēudi se ka kaq mjaft njė trazim rreth kėtij qyteti.
Armiku Avsvurne i Perėndisė, djalli, ka njė interes tė madh pėr tė zhdukur ēdo gjė qė ėshtė njė dėshmi e Perėndisė dhe shoqėrimin e tij nė kėtė qytet.
Nėse nga ky kėndvėshtrim, kur shikoj prapa, mund tė shohim realitetin e kėsaj. Revelacionit tė Perėndisė dhe duke u shoqėruar nė Jeruzalem ėshtė nė rėndėsinė e saj kryeministrit bashkangjitur nė tempull dhe vendin ajo ishte ndėrtuar nė. Nė kėtė vend aktualisht nuk ka asnjė tempull, por ka gjithsesi dy xhami; Omar Xhamia e njohur edhe si Kupola e Shkembit dhe Aksa xhaminė El.

Ajo mund tė shihet si mė shumė se njė rastėsi qė kėto xhami janė atje. Ajo mund tė shihet si njė manifestim i mėnyrės sė djallit e duke u pėrpjekur pėr tė ngatėrruar njerėzit nė lidhje me atė vend tė vėrtetė pėr tė dėshmuar pėr tė. Dikush mund tė flitet pėr njė betejė shpirtėrore mbi kėtė vend dhe ajo ka qenė gjithashtu i shprehur nėpėrmjet betejat qė edhe kanė ndodhur nė dhe pėrreth vendit tė tempullit. Pas tempulli u dėmtuan nga shkatėrrimi i Jerusalemit nė vitin 70 pas Krishtit, pastaj erdhi faqen tempull qė tė jetė njė shkreti.
Perandori romak Hadrian, i cili goditi rebelimin Bar Kochba nė 135, ndėrtuar njė vend tė shenjtė pėr tė nderuar Jupiterit nė vendin e tempullit nė lidhje me kėtė. Ajo ka ekzistuar deri perandori romak Konstandini i lejuar tė shemb 300-sė.

Nė 614 sulmuan Jeruzalemin Persianėve, ata kryen njė masakėr tė madhe tė tė krishterėve, dhe kisha dhe manastire janė shkatėrruar. Jerusalem gjatė Perandorisė Perse nuk janė afatgjatė. Ajo do tė, nė vend tė kėsaj, epoka musliman ardhur nė jetė dhe kjo ėshtė kjo qė shumė ka karakterizuar vendin tempull qė atėherė. Skovgaard-Petersen jep libėr Källsprångens vendin, njė pėrshkrim tregimin e fatit e faqes:
"Ajo ka qenė njė fushėbetejė dhe plehrat, ajo ka parė njė Jupiter, rritet dhe tė bjerė nė zhavorr, dhe ka qenė pėr mė shumė se 1000 vjet qenė nėn shenjėn Half Moon. Por njė kohė tė shkurtėr, gjatė perandorėt e fundit bizantine dhe kryqėzatave kanė Kristi Evangelium kishte njė pikėmbėshtetje nė faqen e vjetėr. Pėr mė tepėr, tempulli pas Krishtit dhe para qenė streha e armiq tė kryqit tė Krishtit. Pėr gjysmėn e hėna e urren kryqin. "
Kur Kalifi Omar pushtuan Jeruzalemin nė 638, ai u ngjit nė tempull dhe adhuruan Allahun, perėndinė musliman. Ai ndėrtoi njė xhami nė dru e shkėmbit tė shenjtė.
Kjo ishte njė kalif vonė, Abdul al-Malik, i cili kishte ndėrtuar Xhaminė e Madhe tė cilat edhe sot mund tė shihet nė tempull. Kjo xhami, e njohur si Xhamia e Omar dhe Kupola e Shkembit, ajo u pėrfundua nė 691st


snakes Mosque

Gjatė kryqėzatave, megjithatė, ndryshuar foton pėr disa kohė. Xhamia nė Temple Mount bar kur njė kryq tė artė gjatė kohės kur tė krishterėt kishin kontrollin e faqes. Skena, megjithatė, ndryshoi nė mėnyrė dramatike kur Sulltan Saladini theu ndikimin e krishterė nė pushtimin e tij tė Jerusalemit nė tetor vitin 1187. Ėshtė thėnė mė pas se i krishteri kalojnė mbi xhaminė Omar u hodh poshtė nė tokė gjatė gėzimit tė pafund. Pastaj zvarritur atė nėpėr rrugėt pėr dy ditė para se tė thyer nė fund tė gėrmuar nė copa.
Sot sheh gjysėm hėnėn islamik vendosur nė krye tė Xhamisė Omar, mė tej, mund tė ja sytė e muslimanėve tė vendosur drejt nė tokė nė Malin e Tempullit nė lutje ndaj Allahut. Ky ėshtė njė manifestim i faqes tempullit ėshtė e dominuar nga feja korshatande.
Kjo foto e Malin e Tempullit me shkėlqen xhaminė e saj kube ari ėshtė imazhi mė i zakonshėm i Jerusalemit. Kjo ėshtė njė imazh qė dominon horizont. Nėpėrmjet kėsaj ju merrni njė pasqyrė tė shtrembėruar tė vendit dhe Perėndia ka zgjedhur. Tanket tashmė janė duke vuajtur nga myslimanėt Allahut.
Ajo ėshtė nė kėtė pėr tė parė se si kopja djalli e adhurimit tė vėrtetė tė Perėndisė dhe e zėvendėson atė me diēka qė do tė ngjajnė atė. Kjo nuk ėshtė pėr asgjė qė Martin Luteri e quan djallin pėr majmun Perėndisė, ai qė imiton veprėn e Perėndisė.
Ne mund tė nė Sheshin e Tempullit pėr tė parė mė shumė imitime tė tilla. Ka tani njė xhami nė vend tė njė tempulli. Edhe Ngjitja e Jezusit ishte sjellė nga Jeruzalemi, ėshtė kjo njė homologu tė traditės islame. Kjo ėshtė thėnė nė kėtė se Muhamedi edhe pėrjetuar njė ngritje. Kjo do tė thotė qė ju do tė ndodhi nga shkėmbi i shenjtė qė ėshtė i dukshėm brenda nė xhami.
Ajo tregon edhe atje lart atė qė ju thotė, gjurmė e Muhamedit lidhur me kėtė ngjitjes. Ajo mund tė shihet si njė kundėrpeshė ndaj gjurmė qė ėshtė thėnė tė jetė gjurmė tė fundit tė Jezuit nė tokė nė tė ashtuquajturin Kapelėn e Ngjitjes nė malin e Ullinjve.

Nė vend tė tempullit ka edhe diēka qė quhet Spirits kube. Ajo ėshtė quajtur gjithashtu pėr Centrale kube. Besohet se ajo ėshtė ndėrtuar nė vendin ku vendin shumė tė shenjtė nė tempull dikur ishte e vendosur. Nuk ka pra muslimanėt kishte ndėrtuar kėtė kube. Vlen tė pėrmendet se kjo ndėrtesė ėshtė ndėrtuar nė atė qė besohet tė jetė vendi i zbulesa e Perėndisė.
Kushdo qė ndėrtoi Kupola e Shpirtrave ishte i njėjti njeri qė qėndronte prapa ndėrtimin e xhamisė Omar, Abdul al-Malik. Njė nipi atij me emrin e al-Maqdisis flet pėr shkakun e kėsaj ndėrtese kube, "Kur Abdul al-Malik pa madhėshtinė dhe bukurinė e kupolės sė Kishės varrit, ai ishte i shqetėsuar se ajo do tė nxiste mendjet myslimanėve dhe prandaj sillen kube e shkėmbit qė tani mund tė shihet atje ".
tani, nė qoftė se ne shkojmė deri nė kohėt moderne, nė vitin 1967 kur merr dhoma tė mėdha ngjarjes, luftėn Gjashtė ditė, hebrenjtė rifiton pjesėn e vjetėr tė Jeruzalemit dhe kėshtu nė gjendje tė ri luten nė Murit tė thellė. Sa e rėndėsishme ishte kjo nė botėn shpirtėrore, qė kemi lexuar nė lidhje nė artikullin tonė me titull: ". Vegim profetik nė lidhje me rėndėsinė e Jerusalemit"


vajtues

Me kėtė sfond, faktet e asaj qė tani ėshtė tempulli i Perėndisė, ne mund tė kuptojmė se si dėshmia nė kėtė vend ka qenė provuar shuhet me anė tė veprave qė janė tani atje.
Kushdo qė ėshtė i prirur pėr kėtė ėshtė armik i Perėndisė, djalli. Duke ndryshuar foton e asaj qė vendi tempulli ishte menduar tė jetė, ėshtė dėshmia nga ky vend tė bėhet njė krejtėsisht tė ndryshme se ēfarė do tė jetė.
Por kjo foto nuk do tė jetė nė finale. Perėndia ka planin e tij restauruese qartė dhe kjo ėshtė ajo qė ne shohim realizuar nė kohėn tonė. Ne shohim se si Judenjtė janė kthyer nė vendin e tyre dhe me qytetin e Jeruzalemit.
Tani ne pėrballemi hapin tjetėr nė planin e restaurimit, pra, qė Zoti Vetė do tė kthehet nė vendin e tij tė zgjedhur; Jerusalemi dhe mali i shenjtė. Nėse kjo na siguron Profeti Zakaria, kur ai merr deri veshur me fjalėt e Zotit: "Kėshtu flet Zoti: unė do tė kthehem pėrsėri nė Sion dhe do tė banoj nė Jeruzalem; dhe Jeruzalemi do tė quhet "qyteti besnik" dhe Zoti i ushtrive shkėmb, "mal i shenjtė". Zak. 8: 3

shtyp Print!


© www.flammor.com




Holger Nilsson

| Permalänk | Language: af ar az be bg bn bs ca ceb cs cy da de el en eo es et eu fa fi fr ga gl gu ha hi hmn hr ht hu hy id ig is it iw ja jw ka km kn ko la lo lt lv mi mk mn mr ms mt ne nl no pa pl pt ro ru sk sl so sq sr sw ta te th tl tr uk ur vi yi yo zh-CN zh-TW zu sv
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...

Fler artiklar

Flammor på Youtube - följ!
Predikantpool
Detta är en ny satsning som vi presenterar här. Den går helt enkelt ut på att förkunnare som vill stå till förfogande för kallelser till församlingar, gör det mot endast reseersättning.
Läs allt!

NU - kraftigt nedsänkt pris!

Senaste artiklarna
130 000 raketer mot Israel!
Vilket land skulle stå ut med att ha cirka 130 000 raketer riktade mot sig?...
Närradiosändning i Vetlanda
Premiärsändning på YouTube från Holgers närradioprogram i Vetlanda. Tryck på spe...
Flammor som pdf
Nu går det även att prenumerera på Flammor som pdf. Vi vänder oss särski...
Anfall mot Sverige
Vi har återigen fått en påminnelse om att vi inte skall vara för säkra angåe...
Moraliskt förfall utan motstycke
I samband med boksläppet av den nya boken, Han och hon, talade Holger Nilss...
Nytt nummer!
Det nya numret av Flammor har nu kommit ut.I nr 3 kan Du läsa om: Sven...
Boknyhet!
Nu kan Du beställa den nya boken: Han och hon  Livsviktig relation....
Populära artiklar
Kontakta oss
Om du har frågor om Flammor, är det bara att kontakta oss!Det gå...
Kampen om Jerusalem och tempelplatsen - Holger Nilsson
function TellFriend(ref) { var str="toolbar=no,status=no,menubar=no,l...
ISRAEL
130 000 raketer mot Israel!
Israel 70 år 2018
Israel 70 år
Israel 70 år
Israel 70 år
Debatt på sandaren.se
Insändare i Sändaren
Insändare i Hallmedia
Ryssland hotar Israel
Gud räddade Israel 1973
Dramatik i Israel
Palestinskt dubbelspel
Judarna flyr nu till Israel
Betald terrorism i Palestina - Holger Nilsson
Ett Guds under i Gaza-kriget - Holger Nilsson
Betald terrorism i Palestina - Holger Nilsson
Uppfostrade till att hata - Holger Nilsson
Guldgossarna Abbas och Arafat - Holger Nilsson
Palestinierna avlönar terrorister - Holger Nilsson
En ständig kamp mot Israel - Holger Nilsson
Striden om Tempelberget - Holger Nilsson
Hamas bär det totala ansvaret - Holger Nilsson
Hamas stadgar - Holger Nilsson
Hamas dödar sina egna barn - Holger Nilsson
Hamas lär barn att döda judar - Holger Nilsson
Hamas och Gaza - Holger Nilsson
Hamas väljer krigets väg - Holger Nilsson
Förbundsarken återupptäckt? - Holger Nilsson
Ett nytt tempel i Jerusalem - Holger Nilsson
Guds kärlek till judarna - Holger Nilsson
Fynd i Israel bäddar för konflikt - Holger Nilsson
Nu formas Gogs krigståg - Holger Nilsson
Ledaren för Gogs krigståg? - Holger Nilsson
Ödesdigert beslut - Holger Nilsson
Antisemitismen ökar kraftigt - Holger Nilsson
Spänningen stiger i Mellanöstern - Holger Nilsson
I Egypten ber man om judarnas död - Holger Nilsson
Fel väg valdes i FN - Holger Nilsson
Irans hot mot Israel - Holger Nilsson
Hatet mot judarna - Holger Nilsson
Vem ligger bakom hatet mot Israel? - Holger Nilsson
Genom vilka redskap uttrycks hatet mot Israel? - Holger Nilsson
Ödesmättad kamp om Jerusalem - Holger Nilsson
Vem har rätten till Jerusalem? - Holger Nilsson
Begäran om Palestinsk stat - Holger Nilsson
Palestinsk stat - ett ogrundat krav! - Holger Nilsson
Arabisk revolution - får Israel betala priset? - Holger Nilsson
Palestinier och Hamas avslöjar sig - Holger Nilsson
Israel lever på en vulkan - Holger Nilsson
Israel - ett profetiskt tecken - Holger Nilsson


Tidsmaskin


Flammor, Maskingatan 13, 574 33 Vetlanda
Telefon: 0383-161 64 | E-post: info@flammor.com | Hemsida: www.flammor.com
Ansvarig utgivare: Holger Nilsson

Vilka läser Flammor.com?
MediaCreeper

Kristen Topplista från JesusSajten.se

© www.flammor.com 2002 - 2018